Powhumus® WSG 85 tai išgaunama šarminės ekstrakcijos būdu iš vokiškos didelės oksidacijos rusvosios anglies sendimentinių sluoksnių (žinoma kaip leonarditas). Ji susidaro cheminio ir biologinio humufikacijos proceso metu iš augalų ir organinių medžiagų ir biologinės mikroorganizmų veiklos. Turi labai didelį kiekį humusinių ir fulvorūgščių ir biologiškai aktyvių mikroelementų.
Nauda
Powhumus® WSG 85 veikiančios, kaip bioaktyvus augimo skatintojas ir dirvožemio gerintojas su 85% humusinių medžiagų koncentraciją, ypatingai tinka nederlingiems ir molingiems sunkiems dirvožemiams. Tai granuliuotos kristalinės formos medžiaga kuri gali būti lengvai transportuojama. Ji gali būti naudojama visose žemės ūkio ir daržo kultūrose. Jos padidina trąšų efektyvumą ir sumažina išlaidas trąšoms.
- Skatina augalų augimą padidindamos biomasės prieaugį ir derlingumą ir pagerina augalų kokybę.
- Skatina augalo fermentų veiklą.
- Pagerina dirvožemio struktūrą ir vandens paėmimo galimybes.
- Padidina mikrobiologinę dirvožemio veiklą.
- Padidina kationų mainų reakcijas.
- Padidina trąšų efektyvumą ir sumažina maisto medžiagų išplovimą į gilesnius dirvožemio sluoksnius.
- Skatina didesnį augalų šaknų sistemos augimą.
- Padidina augalų šaknų ląstelių membranų praeinamumą ir maisto medžiagų paėmimą.
- Veikia kai natūralus chelatas mikroelementams šarminio tipo dirvožemiuose ir padidina augalo vystymąsi.
- Padidina atsparumą sausroms ir stresui naudojant augalų apsaugos priemones.
- Padidina sėklų dygimą ir augalų šaknelės vystymąsi.
- Sumažina herbicidų likučius ir dirvožemio toksines medžiagas.
- Sumažina UV- spinduliams nestabilių medžiagų skilimą.
Panaudojimo rekomendacijos
Powhumus® WSG 85 yra 100% skystyje tirpi medžiaga, kuri neužkemša lietinimo sistemų, kadangi dalelių dydis yra > 100 mikronų. Naudojama tiesiogiai arba naudojant mišinius su tirpiomis NPK, DAP, arba šlapalais ir tai pat su herbicidais. Ji gali būti naudojama lietinimo sistemas, lašeliniu būdu arba laistant. Rekomenduojamas kiekis Powhumus® WSG 85 pirmiausia sumaišomas vandeniu ir po to tirpalas įpilamas maišyklę.
Paviršinis laistymas (lašelinis būdas)
Naudojimo norma 4-6 kilogramai per metus. Nederlinguose dirvožemiuose naudojamo norma 6-8 kg metams. Rekomenduojama naudoti dažniau ir mažomis dozėmis. Gali būti įmaišoma į kitus substratus kaip durpės, smėlis arba kompostas 500-1000 g/m3, kad padidintumėte biologinį aktyvumą. Naudojant įterpimą į dirvožemį rekomenduojamas kiekis sumaišomas 10 cm gylyje.
Purškimas per lapus (lietinimo sistema)
Naudoti rekomenduojama ne daugiau kai 0,025 % koncentracijos (250 gr/1000 l). Gali būti maišoma su skystomis trąšomis ir augalų apsaugos priemonėmis. Naudojama 2-4 kartus per vegetaciją.
Sėklos apdorojimas
Sėkla panardinama į 0,01-0,03 % tirpalą, pH 7-7,5, geriausiai prie 20°C temperatūros ir paliekama 8-10 valandų. 100 kg sėklos reikia 10-20 gr. Powhumus® WSG 85.
UV- apsauga
0,1 % tirpalas (400 g ištirpinama 400 l vandens vienam hektarui)
Sudėtis | |
Kalio humatai | Apie 90 % |
Humusinės rūgštys | 80-85 % |
Kalis K20 | 12 % |
Geležis (Fe) | 1 % |
Azotas (N) | 1,3 % |
Kiti mineralai | 1,1 % |
Vandens kiekis | apie 10 % gamybos metu |
pH vertė | 9-10,5 |
Katijonų mainų reakcija | 400-600 mval/100 gr. |
Tirpumas vandenyje | 100 % |
Spalva | Tamsiai rudas |
Pakuotės | 1 kg, 10 kg, 25 kg |
Kultūriniai augalai | Tikslas | Rekomenduojamas kiekis |
Visiems kultūrinimas augalams | Dirvožemio pagerinimas, dirvožemio derlingumo padidinimas ir trąšų įsisavinimas | 1-2 kg/ha pagal poreikį 2-3 kartus per vegetaciją |
Daržovės šiltnamiuose (pomidorai, paprika, agurkai, cukinijos ir kt. | Dirvožemio pagerinimas, dirvožemio derlingumo padidinimas ir trąšų įsisavinimas | 1-2 kg/ha pagal poreikį 2-3 kartus per vegetaciją |
Vaismedžiai | Dirvožemio pagerinimas, šaknų sistemos augimas, dirvožemio derlingumo padidinimas ir trąšų įsisavinimas | 1-2 kg/ha pagal poreikį 2-3 kartus per vegetaciją |
Lauko daržovės | Dirvožemio pagerinimas, šaknų sistemos augimas, dirvožemio derlingumo padidinimas ir trąšų įsisavinimas | 1-2 kg/ha pagal poreikį 2-3 kartus per vegetaciją |
Javai (kviečiai, rugiai, miežiai, avižos, kukurūzai ir kt., bulvės, pupelės | Dirvožemio pagerinimas, šaknų sistemos augimas, dirvožemio derlingumo padidinimas ir trąšų įsisavinimas | 1-2 l/ha pagal poreikį 2-3 kartus per vegetaciją |
Dekoratyviniai augalai, medelynų augalai, kraštovaizdžio formavimas, vejos (bendrai) | Dirvožemio pagerinimas, šaknų sistemos augimas, dirvožemio derlingumo padidinimas ir trąšų įsisavinimas | 8-10 kg/ha arba 1 kg/m3 pagal |
Purškimas per lapus | Augimo skatinimas, skystų trąšų įsisavinimas | 100-200 gr. /100 l vandens pagal poreikį kas dvi savaites vegetacijos metu |
Sėklos apdorojimas | Sudygimo padidinimas ir šaknelės vystymasis | 1 kg 100 kg sėklos |
UV – spindulių apsauga | UV- spinduliams nestabilių medžiagų apsauga | 0,1% (400 gr. įpilama į 400 l vandens) |
Kas yra humusinės rūgštys ir jų šaltiniai
Humusinės medžiagos susidaro vykstant cheminiams ir biologiniams augalų ir gyvūnų liekanų humifikacijos procesams. Biologinį centrą, pagrindinę šių natūralių medžiagų frakciją – sudaro humusinės medžiagos. Humines medžiagas sudaro humusinės rūgštys ir fulvorūgštys. Jos randamos didelės koncentracijos minkštosios rusvosios anglies sendimentiniuose sluoksniuose. Tarptautinėje kalboje jie vadinami leonarditais. Leonarditai organinės kilmės medžiagos, kurios nepasiekė anglies stadijos. Leonarditai skiriasi nuo minkštosios rusvosios anglies dėl savo didelio oksidacijos laipsnio vykstant anglies susidarymo procesams ir humusinių rūgščių kiekio, o tai pat didesnio carboksilo grupių kiekio.
Palyginus su kitais organiniais produktais leonarditai yra labai prisotinti humusinėmis rūgštimis. Tuo metu, kai leonarditai susidarė 70 milijonų metų trunkančio humifikacijos proceso metu, tai durpių susidarymas įvyko per keletą tūkstančių metų. Pagrindinis skirtumas nuo kitų organinių humusinių rūgščių šaltinių yra tas, kad leonarditai dėl savo molekulės struktūros yra labai didelio biologinio aktyvumo. Biologinis aktyvumas yra penkis kartus didesnis nei kitų įprastų humusinių medžiagų, vienas kilogramas leonardito atitinka apie 5 kilogramus kitų organinių humusinių rūgščių šaltinių. Kalbant apie humusinių rūgščių dalį vienas litras Liqhumus (skystas koncentratas) ekvivalentiškas 7-8 tonoms organinių trąšų. Tuo tarpu vienas kilogramas Powhumus® WSG 85 (koncentruoti milteliai) atitinka apie 30 tonų organinių trąšų ekvivalentą.
Natūralūs šaltiniai. Humusinių ir fulvorūgščių kiekis % (nuo –iki)
- Leonarditai/humatai -40-85 %
- Juodos durpės – 10-40 %
- Sapropelinės durpės – 10-20%
- Rusvoji anglis – 10-30%
- Organinės trąšos – 5-15 %
- Kompostas – 2-5 %
- Dirvožemis – 1-5 %
- Nuotekų dumblas – 1-5 %
- Akmens anglis – 0-1 %
Leonarditai veikia kaip dirvožemio gerintojai ir kaip augalo biokatalizatoriai ir biostimuliatoriai. Palyginus su kitomis organinėmis medžiagomis leonarditai ypatingai skatina augalų augimą (biomasės produkcija) ir dirvožemio derlingumą. Kitas labai svarbus privalumas, kad leonarditai yra ilgo poveikio medžiagos. Jos nėra taip greitai skaidomos, kaip mėšlas, kompostas arba durpės. Naudojant paminėtas medžiagas organinė dalis labai greitai suskaidoma mikroorganizmų ir be jokio humuso sudarymo mineralizuojama. Mūsų produktai iš leonarditų gerina dirvožemio struktūrą laikotarpyje iki 2-3 metų.
KOKIĄ NAUDĄ DUODA HUMINĖS RŪGŠTYS
Aktualiais moksliniais tyrimais buvo įrodyta, kad dirvožemio derlingumas didele dalimi priklauso nuo humusinių rūgščių kiekio esančio dirvožemyje. Didelis katijonų mainų reakcijos pajėgumas, deguonies kiekis ir didelis dirvožemio drėgmės sulaikymo galimybės sąlygoja didelį huminių rūgščių naudingumą, siekiant didesnio dirvožemio derlingumo ir augalų augimo sąlygų pagerinimo. Pagrindinė humusinių rūgščių savybė yra ta, kad humusinės rūgštys prijungia netirpstančius metalo jonus, oksidus ir hidroksidus, kuriuos po to pamažu ir pastoviai atiduoda augalams. Dėl šios savybės humusinės rūgštys turi trigubą efektą: fizikinį, cheminį ir biologinį.
HUMUSINIŲ RŪGŠČIŲ POVEIKIS FIZIKINĖMS DIRVOŽEMIO SAVYBĖMS
Humusinės rūgštys pozityviai veikia dirvožemio fizikines savybes. Pagerina dirvožemio struktūrą. Esant lengviems ir smėlingiems dirvožemiams sumažinamas vandens ir maisto atsargų praradimas. Esant sunkiems ir molingiems dirvožemiams pagerinama dirvožemio aeracija, optimizuojamas drėgmės balansas ir palengvinamos dirvos priežiūros priemonės.
Sumažina dirvožemio plutos susidarymą ir dirvožemio eroziją sudarant geresnes dirvožemio koloidų sukibimo sąlygas.
Purena ir pagerina deguonies patekimą į dirvožemį.
Padidina dirvožemio drėgmės balansą (sugeria daugiau vandens) ir padidina augalų atsparumą sausroms.
Nudažo dirvožemį tamsesne spalva ir todėl padidina saulės energijos išnaudojimą.
HUMUSINIŲ RŪGŠČIŲ POVEIKIS DIRVOŽEMIO CHEMINĖMS SAVYBĖMS
Humusinės rūgštys sąlygoja cheminiu būdu anorganinių maisto medžiagų prijungimą ir atidavimą.
- Neutralizuoja tiek rūgščią, tiek šarminę dirvožemio reakciją, reguliuoja dirvožemio pH vertę.
- Optimizuoja augalų maisto medžiagų ir vandens aprūpinimą.
- Padidina dirvožemio buferiškumą.
- Veikia kaip natūralus chelatas metalo jonams esant šarminėms dirvožemio sąlygomis ir sąlygoja jų paėmimą per augalų šaknų sistemą.
- Yra gausios ir organinių ir mineralinių medžiagų , kurios reikalingos augalų augimui.
- Fiksuoja prie šaknų sistemos vandenyje tirpstančias anorganines trąšas ir sumažina jų išplovimą į gilesnius dirvožemio sluoksnius.
- Turi labai didelius katijonų mainų reakcijos pajėgumus.
- Dėl vykstančių cheminių reakcijų su Ca, Fe, Mg ir Al surištas dirvožemio fosfatas tampa tirpus vandenyje ir prieinamas augalų šaknų sistemai. Ypatingai yra padidinamas mineralinių trąšų produktyvumas.
- Padeda sumažinti geležies trūkumą (chlorozes).
- Sumažina toksinių dirvožemio medžiagų patekimą į augalus.
BIOLOGINIS HUMUSINIŲ RŪGŠČIŲ NAUDINGUMAS
Humusinės rūgštys biologiškai stimuliuoja augalų augimą ir mikroorganizmų veiklą
- Stimuliuoja augalų fermentus ir produkciją.
- Veikia kaip organinis katalizatorius vykstant daugeliui biologinių procesų.
- Stimuliuoja naudingų mikroorganizmų dauginimąsi.
- Padidina augalų atsparumą ligoms ir kenkėjams.
- Stimuliuoja šaknų sistemos augimą, ypatingai šaknų augimą į ilgį, tuo būdu sudaro sąlygas dar geresniam maisto medžiagų paėmimui.
- Padidina augalų ląstelių membranų praleidžiamumą, sudarant sąlygas geresniam maisto medžiagų paėmimui.
- Skatina augalų chlorofilo, cukrų ir amino rūgščių susidarymą ir pagerina fotosintezę.
- Padidina vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekį augale.
- Padidina vaisių ląstelių sieneles ir taip padidina saugojimo stabilumą ir prailgina vaisių laikymo laikotarpį.
- Padidina augalų sėklų dygimą ir vystymąsi.
- Stimuliuoja augalų augimą (didesnė biomasės gamyba) pagreitina ląstelių dalijimąsi ir padidina sausos masės prieaugį.
- Padidina derliaus kokybę: sukuria geresnę prekinę išvaizdą ir geresnę maistinę vertę.
EKOLOGINĖ HUMUSINIŲ RŪGŠČIŲ NAUDA
Ekologinė humusinių rūgščių nauda yra įvairi ir turi labai palankias ir efektyvias savybes sprendžiant aplinkos užterštumo problemas.
Pirma. Derlingi dirvožemiai su didele dalimi humusinių rūgščių yra garantas mažesniam nitratų išplovimui ir optimaliam maisto medžiagų išnaudojimui. Tanki ir didelė šaknų sistema, kuri susidaro dėl didelio humusinių rūgščių kiekio trukdo patekti nitratams ir pesticidams į gruntinius vandenis. Be to mažas nitratų kiekis yra indikatorius ekologinėms daržovėms.
Antra. Humusinės rūgštys sumažina dirvožemio rūgštingumą naudojant mineralines trąšas. Humusinės rūgštys gali sumažinti druskų kiekį ir su tuo susijusį toksiškumą augalams. Ypatingai naudojant amoniako turinčias trąšas bus sumažintas NH4 grupės toksiškumas, kurio poveikis pasireiškia jauniems augalams. Be to, jeigu naudojamos skystos organinės trąšos sumaišomos su humusinėmis trąšomis, padidinamas humuso kiekis ir sumažinamas nepageidaujamas kvapas.
Trečia. Humusinės rūgštys yra efektyvi priemonė nuo dirvožemio erozijos. Tai yra pasiekiama, padidinant dirvožemio koloidų sukibimą ir didinant augalų ir jų šaknų sistemos tankumą. Todėl visame pasaulyje leonarditų pagrindu padaryti produktai įvairių organizacijų ir institucijų sertifikuojami ir ekologinės žemdirbystei.
EKONOMINĖ HUMUSINIŲ RŪGŠČIŲ NAUDA
Humusinės rūgštys mobilizuoja dirvožemyje esančias maisto medžiagas ypatingai ir geležį. Optimizuojamas augalo aprūpinimas maisto medžiagomis. Padidinamas derlius atskirais atvejais iki 70 % esant iki 30 % mažesniam trąšų ir augalų apsaugos priemonių panaudojimui. Užtikrinamas sveikas augalų vystymasis.
Be to padidinamas dirvožemio drėgmės kaupimas, kas ženkliai sumažina vandens sunaudojimą.
Dirvožemis gaudamas humusinių rūgščių produktų užtikrina tiek kiekybinį, tiek kokybinį derliaus prieaugį ir ženkliai sumažinamos materialinės bei darbo išlaidos.
Daugiau informacijos www.humintech.com